Ar nuotoliniame darbe svarbu atliepti darbuotojų psichologinius poreikius?
Trumpai: taip, labai. Eksperimento duomenys rodo, kad gebėjimas patenkinti autonomijos, kompetencijos ir susietumo poreikius tiesiogiai siejasi su įsitraukimu, komandos sutelktumu ir pasitenkinimu darbu.
Ką radome:
- 🧭 Autonomijos poreikio patenkinimas lemia didesnį įsitraukimą į darbą.
- 🤝 Susietumo poreikio patenkinimas lemia komandos sutelktumą ir pasitenkinimas komanda.
- 🏅 Kompetencijos poreikio patenkinimas lemia darbuotojų gyvybingumo ir pasitenkinimo užduotimis jausmą.
Išvada: net ir dirbant nuotoliu, bazinių psichologinių poreikių patenkinimas yra labai svarbus ir skatina komandų produktyvumą ir darnumą.
📧 Ar svarbu, kaip rašome el. laiškus?
El. paštu tik keičiamės informacija? 🤔 Ne visai.
🔍 Eksperimento rezultatai rodo, kad nuo to, kaip pateikiame informaciją, priklauso, komandos narių suvokiama vadovo paramą.
👥 Eksperimente dalyvavę komandos nariai gavo panašaus turinio, bet skirtingai pateiktus vadovų el. Laiškus – pagrindinė informacija buvo ta pati, bet skyrėsi tonas ir akcentai.
🤝 Kai vadovas laiškuose rėmė susietumo poreikį – skatino ryšius, bendravimą, bendrumo jausmą – komandos nariai tai aiškiai pajautė.
💪 Kai laiškuose buvo labiau atsižvelgta į autonomijos poreikį – argumentuotos užduotys, vengta kontroliuojančios kalbos – poveikis buvo toks pat stiprus.
💡 Išvada?
Dirbant nuotoliu, svarbiausia – stiprinti ryšį ir palaikyti bendrumo jausmą.
O geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai deriname autonomiją ir susietumą.
✉️ El. laiškai yra daugiau nei informavimo priemonė – tai būdas kurti pasitikėjimą, motyvaciją ir komandą.
Vakare darbas atrodo mažiau mielas? ⏰🌙
Eksperimento duomenys rodo: paros metas svarbus su darbu susijusiai gerovei.
Kaip tyrėme: 24 virtualios komandos atliko tas pačias logines ir kūrybines užduotis – 16 komandų dirbo dieną (nuo 12:00), 8 – vakare (nuo 18:00).
Ką radome:
- 🔋 Vakarais komandos nariai jautėsi mažiau gyvybingi ir mažiau patenkinti užduotimis.
- 🧠 Sunkiau pavyko patenkinti kompetencijos ir susietumo poreikius.
- 🧭 Autonomijos skirtumas buvo nežymus
Ką tai reiškia praktikoje:
Dienai planuokite didesnės koncentracijos ir kūrybos reikalaujančias užduotis, o vakarui – lengvesnius darbus ar susitikimus. Padės ir trumpos pertraukos bei aiškūs prioritetai.
Kaip nuspręsti, ar darbuotojas gerai jausis dirbdamas nuotoliu?
Prieš eksperimentą teiravomės dalyvių apie jų neurotiškumą, saviveiksmingumą dirbti nuotoliu ir gyvybingumą.
🧠 Neurotiškumas – tai įgimtas polinkis dažniau ir stipriau išgyventi nemalonias emocijas.
Nors tyrimai dažnai rodo, kad tai vienas svarbiausių rizikos veiksnių, mūsų duomenys atskleidė kitaip –
jis tik labai silpnai siejosi su pasitenkinimu darbu, įsitraukimu ir komandos sutelktumu
💪 Saviveiksmingumas dirbti nuotoliu taip pat nebuvo lemiamas. Atrodo, kad vien pasitikėjimo savimi – neužtenka.
⚡️ O štai su gyvybingumu – visai kita istorija.
Energijos kupini dalyviai tokie liko ir eksperimento metu: jie buvo labiau įsitraukę, patenkinti užduotimi ir komanda, o jų entuziazmas jautėsi net per ekraną.
✅ Rekomendacija formuojant komandą:
gyvybingumu pasižyminčių žmonių energija gali tapti visos komandos varikliu.
🔬 Dalinamės dar viena įdomia įžvalga!
Tyrimo pradžioje teiravomės dalyvių apie jų gyvybingumą, o pabaigoje vertinome, kaip jie jautėsi grupinio darbo metu.
⚡️ Rezultatai nenustebino – įprastai energingi dalyviai buvo gyvybingesni ir užduotis atlikdami komandoje.
🕕 Tačiau įdomiausia dalis – laiko veiksnys.
Ryšys tarp įprasto ir momentinio gyvybingumo buvo stipresnis vakare (apie 18 val.) nei dienos metu (apie 12 val.).
💡 Ką tai reiškia praktiškai?
Dienos metu mažiau energingi darbuotojai dar gali išlaikyti panašų tempą kaip ir kiti,
tačiau vakare skirtumai išryškėja – energingesni darbuotojai išlieka produktyvūs, o kiti gali pradėti „gesinti variklius“. ⚙️
💛 Už ką darbuotojai myli savo vadovus?
🔍 Eksperimento rezultatai rodo, kad pasitenkinimas vadovu aiškiai susijęs su tuo, kiek jis remia darbuotojų bazinius psichologinius poreikius.
Dalyviai buvo labiau patenkinti vadovu, kai jautė, jog jis remia:
🕊️ Autonomiją – suteikia laisvę rinktis ir savarankiškai priimti sprendimus.
🚀 Kompetenciją – padeda tobulėti, suteikdamas iššūkių, grįžtamąjį ryšį ir pripažinimą.
🤝 Susietumą – kuria santykius, paremtus pasitikėjimu, pagarba ir rūpesčiu.
💡 Išvada: vadovai, kurie remia šiuos tris poreikius, kuria labiau įsitraukusias, lojalias ir pasitenkinusias komandas.
